Kompiuterių virusai
Kompiuterių virusai – tai pavojingos kompiuterinės programos. Nuo įprastų programų jos skiriasi
tuo, kad yra piktavališkos ir sugeba pačios plisti, dažnai įgaudamos didelį pagreitį. Dėl
pastarojo bruožo kompiuterių virusai yra labai panašūs į biologinius virusus. Kompiuterių
virusai sukelia žalingus padarinius, pavyzdžiui, sunaikina ar sugadina kompiuteryje esančią
informaciją, taip pat gali atlikti kompiuterines atakas prieš kitus kompiuterius, nulemti kompiuterių
ir tinklų perkrovas arba perimti kompiuterio valdymą. Mes tik galime įsivaizduoti, kaip jausimės kai prarasime savo darbą, prie kurio praleidome keleta dienų, savaičių ar mėnesių. Vienas iš sprendimų kaip apsaugoti savo darbą yra atsarginių duomenu kopijų darymas. Dažniausiai kompiuterių virusai plinta elektroniniu paštu bei būna prisegti prie įvairių programų, kurias paleidus, yra aktyvuojamas virusas.
Kaip atpažintį ar jūsų kompiuteris apkrėstas kompiuterių virusu?
Jūsų kompiuterio darbas sulėtėjo?
Jūsų kompiuteris pradėjo lėtai užsikrauti?
Jūsų kompiuteris persikrauna savaime?
Jūsų kompiuteris išsijungia savaime?
Kartas nuo karto jums išmetamas klaidos pranešimas?
Jūsų kompiuterio ekrano spalvos pasikeitė?
Jūsų kompiuteris savaime paleidinėja dirbt jums nežinomas programas?
Jei atsakėte nors į viena iš žemiau pateiktų klausimų teigiamai kreipkitės į mus, nes yra 99% tikimybė, kad jūsų kompiuteris apkrėstas.
Pagal kenksmingumo požymį virusai gali būti skirstomi :
Nepavojingus virusus, kurie kompiuterio veikimui nesukelia esminės žalos. Tokie kompiuterių virusai patys daugindamiesi užima tam tikrą kompiuterio atminties dalį, be to, jie gali patys pateikti į kompiuterio ekraną grafinius vaizdus, pranešimus, imituoti įvairius garsus ir pan. Pavojingus virusus, kurie gali sutrikdyti kompiuterio darbą. Tokie kompiuterių virusai sistemoje veikia vartotojui nematant ir iš pradžių nesukelia įtarimų, tačiau vėliau gali atsirasti įvairūs sistemos darbo sutrikimai, tokie kaip atskirų programų ar kompiuterio procesoriaus darbo sulėtėjimas, nenumatytų programose simbolių, pranešimų, paveiksliukų ar kitų pašalinių efektų atsiradimas, bylų turinio ar dydžio pasikeitimas ar virusui pasiekiamos atminties dydžio sumažėjimas.
Labai pavojingus virusus, kurie naikina kitas programas ir kompiuteryje esančius duomenis, išvagia vertingą informaciją, ištrina būtiną kompiuteriui sisteminę informaciją. Taip pat virusas gali tapti labai pavojingas, kai nekontroliuojamai dauginasi plisdamas kompiuteriniais tinklais taip, kad sutrikdo viso tinklo darbą. Tokių virusų pagalba išoriniai vartotojai gali sužinoti jūsų vedamus slaptažodžius ar kitus prisijungimus. (pvz prie elektroninės bankininkystės).
Vos atsiradus pirmosioms kenkėjiškoms kompiuterinėms programoms joms buvo suteiktas virusų vardas, kurio samprata bėgant laikui keitėsi. Keičiantis virusų veikimo principams, būdams, daromos žalos pobūdžiui kilo būtinybė juos tinkamai klasifikuoti.
Šiuo metu bene pats populiariausias kompiuterių virusas yra HOAX :
HOAX – tai kompiuterių virusai-laiškai, siunčiami kaip įprastas elektroninis laiškas. Tokiame laiške dažniausiai nėra jokios žalingos programos (viruso), kuri galėtų užkrėsti Jūsų kompiuterį, tačiau jame yra išgalvoto viruso ar kitokio pavojaus aprašas, kurio tikslas yra įbauginti laiško gavėją ir priversti jį šią žinią persiųsti toliau. Kitas atvejis, bandymas manipuliuoti žmonių jausmais, kai prašoma padėti sunkiai sergančiam žmogui, ko pasėkoje, neva už persiųstus laiškus, bus surinkta kažkokia pinigų suma. Tokie apgaulingi virusai-laiškai plinta, naudojantis žmonių patiklumu ar žaidžiant jų jausmais. Jų platintojais tampa patys vartotojai, persiunčiantys laiškus apie neva puolančius virusus. Laiškai-virusai, kurių pagrindas yra įtikinti vartotoją apie kažką baisaus ar tiesiog sudominti savo turiniu ir tą laišką persiųsti kitiems, nieko Jūsų kompiuteriui padaryti negali (nebent su laišku Jūs gausite prisegtą bylą, kurią dar ir atidarysite), ir visa jų kenkėjiška veikla yra nukreipta į pašto serverių apkrovimą. Tokie virusai neplinta patys ir neapkrauna serverių – jie įtikina tai padaryti patį vartotoją.
Kaip atpažinti HOAX virusus? Paprastai laiško turinyje būna minimi didelių ir garsių kompanijų pavadinimai, o nuorodų į jų oficialius pranešimus nebūna.
Kitas požymis – aprašomi baisūs viruso padariniai, pavyzdžiui, gali būti minima apie visišką informacijos ar disko sunaikinimą.
Pats svarbiausias HOAX viruso požymis – prierašas laiško pabaigoje, pavyzdžiui: „Būsime labai dėkingi, jei šitą informaciją išsiųsite kuo daugiau respondentų“ ar pan.
Kiti virusai yra labiau pavojingi jūsų asmeniniams kompiuteriams.
Kirminai (angl. worms)yra virusų, kurie patys sugeba daugintis, atmaina. Didžiausias jų keliamas pavojus yra sugebėjimas daugintis dideliais kiekiais. Įprastam kompiuterių virusui reikalingas įsiskverbimas į kitas bylas, tuo tarpu kirminas gali daugintis nesustodamas tol, kol išnaudos kompiuterio duomenų talpą arba išplis po visą tinklą ir sutrikdys jo darbą. Daugiausia kirminai plinta elektroniniu paštu ir aktyvuojami atidarius bylą, pridedamą prie laiško.
Trojanai (angl. trojan) – tai kompiuterinės programos, besislepiančios kitose programose ir išoriškai atrodančios kaip naudingos, tačiau realiai sukeliančios kenksmingus padarinius. Skirtingai nuo kirminų, trojanai negamina savo kopijų, bet aktyvavus programą, už kurios jie slepiasi, kartu aktyvuojamas ir virusas. Veikiantis trojanas ypatingai pavojingas, nes sudaro virtualų koridorių, per kurį užkrėstasis kompiuteris ir jo resursai tampa prieinami iš išorės.
Makrovirusai – tai virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus, sukurtus su taikomosiomis programomis, turinčiomis priemones vykdyti makrokomandas. Dokumentas užkrečiamas, jį atidarant programos lange, jei nėra uždraustas makrokomandų vykdymas. Jis prilimpa prie Microsoft Word ar Exel programų šablonų taip, kad visi naujai sukurti dokumentai jau turėtų savyje viruso kodą, ir virusas, startavęs kitame kompiuteryje, atidarant dokumentą, galėtų atlikti užkrėtimą.
Virusai „gyventojai“ (angl. resident viruses). Šie virusai ilgą laiką slepiasi kompiuterio operatyviojoje atmintyje. Iš čia jie gali kontroliuoti ir perimti įvairias sistemos operacijas: sugadinti programas ir failus, kurie yra atidaromi, uždaromi, kopijuojami ir t.t. Šie virusai gali būti laikomi failų užkrečiamaisiais virusais. Kai virusas patenka į kompiuterio atmintį, jis ten lieka, kol kompiuteris nėra perkraunamas ar išjungiamas (laukia tol, kol dėl tam tikrų priežasčių jis galės aktyvuotis).
Tiesioginių veiksmų virusai (angl. direct action viruses). Pagrindinis šių kompiuterių virusų tikslas yra daugintis ir pradėti veikti, kai yra paleidžiami. Atsiradus sąlygoms šie virusai pradeda veikti ir infekuoja failus ar failų aplankus, kurie yra tam tikrose direktorijose, arba direktorijas, per kurias eina kelias iki autoexec.bat failo. Šis paketinis failas (batch file) visuomet yra talpinamas pagrindinėje kietojo disko direktorijoje ir atlieka tam tikras operacijas, kai kompiuteris yra paleidžiamas.
Daugialypiai virusai (angl. multipartite virus). Šie kompiuterių virusai sukelia sudėtinius failų užkrėtimus, naudodamiesi keletu užkrėtimo būdų (susideda iš keleto dalių, kurios atitinkamai gali sukelti užkrėtimą) – būtent dėl to jie yra laikomi ypatingai pavojingais. Daugialypiai virusai puola visus kompiuterio elementus, kurie gali tapti „šeiminikais“ – failus, programas, makrokomandas, diskus ir kt.
Bylų užkrėtėjai (angl. file infectors). Šis kompiuterių virusų tipas puola programas ir vykdomuosius failus (su *.exe ir *.com plėtiniais). Kai tokia programa yra paleidžiama, kartu paleidžiamas ir virusas, kuris pradeda atlikti tuos veiksmus, kurie yra suprogramuoti.
Svarbus faktas : Kiekviena antivirusine programa prasidedanti žodžiu ANTIVIRUS yra tikrai ne antivirusinė. (pvz AntiVirus 2009, antivirus6 ir kt.).
Mūsų siūlomos kompiuterių virusų valymo paslaugos
Kaip atpažintį ar jūsų kompiuteris apkrėstas kompiuterių virusu?
Jūsų kompiuterio darbas sulėtėjo? Jūsų kompiuteris pradėjo lėtai užsikrauti? Jūsų kompiuteris persikrauna savaime? Jūsų kompiuteris išsijungia savaime? Kartas nuo karto jums išmetamas klaidos pranešimas? Jūsų kompiuterio ekrano spalvos pasikeitė? Jūsų kompiuteris savaime paleidinėja dirbt jums nežinomas programas? Jei atsakėte nors į viena iš žemiau pateiktų klausimų teigiamai kreipkitės į mus, nes yra 99% tikimybė, kad jūsų kompiuteris apkrėstas.
Pagal kenksmingumo požymį virusai gali būti skirstomi :
Nepavojingus virusus, kurie kompiuterio veikimui nesukelia esminės žalos. Tokie kompiuterių virusai patys daugindamiesi užima tam tikrą kompiuterio atminties dalį, be to, jie gali patys pateikti į kompiuterio ekraną grafinius vaizdus, pranešimus, imituoti įvairius garsus ir pan. Pavojingus virusus, kurie gali sutrikdyti kompiuterio darbą. Tokie kompiuterių virusai sistemoje veikia vartotojui nematant ir iš pradžių nesukelia įtarimų, tačiau vėliau gali atsirasti įvairūs sistemos darbo sutrikimai, tokie kaip atskirų programų ar kompiuterio procesoriaus darbo sulėtėjimas, nenumatytų programose simbolių, pranešimų, paveiksliukų ar kitų pašalinių efektų atsiradimas, bylų turinio ar dydžio pasikeitimas ar virusui pasiekiamos atminties dydžio sumažėjimas.
Labai pavojingus virusus, kurie naikina kitas programas ir kompiuteryje esančius duomenis, išvagia vertingą informaciją, ištrina būtiną kompiuteriui sisteminę informaciją. Taip pat virusas gali tapti labai pavojingas, kai nekontroliuojamai dauginasi plisdamas kompiuteriniais tinklais taip, kad sutrikdo viso tinklo darbą. Tokių virusų pagalba išoriniai vartotojai gali sužinoti jūsų vedamus slaptažodžius ar kitus prisijungimus. (pvz prie elektroninės bankininkystės).
Vos atsiradus pirmosioms kenkėjiškoms kompiuterinėms programoms joms buvo suteiktas virusų vardas, kurio samprata bėgant laikui keitėsi. Keičiantis virusų veikimo principams, būdams, daromos žalos pobūdžiui kilo būtinybė juos tinkamai klasifikuoti.
Šiuo metu bene pats populiariausias kompiuterių virusas yra HOAX :
HOAX – tai kompiuterių virusai-laiškai, siunčiami kaip įprastas elektroninis laiškas. Tokiame laiške dažniausiai nėra jokios žalingos programos (viruso), kuri galėtų užkrėsti Jūsų kompiuterį, tačiau jame yra išgalvoto viruso ar kitokio pavojaus aprašas, kurio tikslas yra įbauginti laiško gavėją ir priversti jį šią žinią persiųsti toliau. Kitas atvejis, bandymas manipuliuoti žmonių jausmais, kai prašoma padėti sunkiai sergančiam žmogui, ko pasėkoje, neva už persiųstus laiškus, bus surinkta kažkokia pinigų suma. Tokie apgaulingi virusai-laiškai plinta, naudojantis žmonių patiklumu ar žaidžiant jų jausmais. Jų platintojais tampa patys vartotojai, persiunčiantys laiškus apie neva puolančius virusus. Laiškai-virusai, kurių pagrindas yra įtikinti vartotoją apie kažką baisaus ar tiesiog sudominti savo turiniu ir tą laišką persiųsti kitiems, nieko Jūsų kompiuteriui padaryti negali (nebent su laišku Jūs gausite prisegtą bylą, kurią dar ir atidarysite), ir visa jų kenkėjiška veikla yra nukreipta į pašto serverių apkrovimą. Tokie virusai neplinta patys ir neapkrauna serverių – jie įtikina tai padaryti patį vartotoją.
Kaip atpažinti HOAX virusus? Paprastai laiško turinyje būna minimi didelių ir garsių kompanijų pavadinimai, o nuorodų į jų oficialius pranešimus nebūna.
Kitas požymis – aprašomi baisūs viruso padariniai, pavyzdžiui, gali būti minima apie visišką informacijos ar disko sunaikinimą.
Pats svarbiausias HOAX viruso požymis – prierašas laiško pabaigoje, pavyzdžiui: „Būsime labai dėkingi, jei šitą informaciją išsiųsite kuo daugiau respondentų“ ar pan.
Kiti virusai yra labiau pavojingi jūsų asmeniniams kompiuteriams.
Kirminai (angl. worms)yra virusų, kurie patys sugeba daugintis, atmaina. Didžiausias jų keliamas pavojus yra sugebėjimas daugintis dideliais kiekiais. Įprastam kompiuterių virusui reikalingas įsiskverbimas į kitas bylas, tuo tarpu kirminas gali daugintis nesustodamas tol, kol išnaudos kompiuterio duomenų talpą arba išplis po visą tinklą ir sutrikdys jo darbą. Daugiausia kirminai plinta elektroniniu paštu ir aktyvuojami atidarius bylą, pridedamą prie laiško.
Trojanai (angl. trojan) – tai kompiuterinės programos, besislepiančios kitose programose ir išoriškai atrodančios kaip naudingos, tačiau realiai sukeliančios kenksmingus padarinius. Skirtingai nuo kirminų, trojanai negamina savo kopijų, bet aktyvavus programą, už kurios jie slepiasi, kartu aktyvuojamas ir virusas. Veikiantis trojanas ypatingai pavojingas, nes sudaro virtualų koridorių, per kurį užkrėstasis kompiuteris ir jo resursai tampa prieinami iš išorės.
Makrovirusai – tai virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus, sukurtus su taikomosiomis programomis, turinčiomis priemones vykdyti makrokomandas. Dokumentas užkrečiamas, jį atidarant programos lange, jei nėra uždraustas makrokomandų vykdymas. Jis prilimpa prie Microsoft Word ar Exel programų šablonų taip, kad visi naujai sukurti dokumentai jau turėtų savyje viruso kodą, ir virusas, startavęs kitame kompiuteryje, atidarant dokumentą, galėtų atlikti užkrėtimą.
Virusai „gyventojai“ (angl. resident viruses). Šie virusai ilgą laiką slepiasi kompiuterio operatyviojoje atmintyje. Iš čia jie gali kontroliuoti ir perimti įvairias sistemos operacijas: sugadinti programas ir failus, kurie yra atidaromi, uždaromi, kopijuojami ir t.t. Šie virusai gali būti laikomi failų užkrečiamaisiais virusais. Kai virusas patenka į kompiuterio atmintį, jis ten lieka, kol kompiuteris nėra perkraunamas ar išjungiamas (laukia tol, kol dėl tam tikrų priežasčių jis galės aktyvuotis).
Tiesioginių veiksmų virusai (angl. direct action viruses). Pagrindinis šių kompiuterių virusų tikslas yra daugintis ir pradėti veikti, kai yra paleidžiami. Atsiradus sąlygoms šie virusai pradeda veikti ir infekuoja failus ar failų aplankus, kurie yra tam tikrose direktorijose, arba direktorijas, per kurias eina kelias iki autoexec.bat failo. Šis paketinis failas (batch file) visuomet yra talpinamas pagrindinėje kietojo disko direktorijoje ir atlieka tam tikras operacijas, kai kompiuteris yra paleidžiamas.
Daugialypiai virusai (angl. multipartite virus). Šie kompiuterių virusai sukelia sudėtinius failų užkrėtimus, naudodamiesi keletu užkrėtimo būdų (susideda iš keleto dalių, kurios atitinkamai gali sukelti užkrėtimą) – būtent dėl to jie yra laikomi ypatingai pavojingais. Daugialypiai virusai puola visus kompiuterio elementus, kurie gali tapti „šeiminikais“ – failus, programas, makrokomandas, diskus ir kt.
Bylų užkrėtėjai (angl. file infectors). Šis kompiuterių virusų tipas puola programas ir vykdomuosius failus (su *.exe ir *.com plėtiniais). Kai tokia programa yra paleidžiama, kartu paleidžiamas ir virusas, kuris pradeda atlikti tuos veiksmus, kurie yra suprogramuoti.
Svarbus faktas : Kiekviena antivirusine programa prasidedanti žodžiu ANTIVIRUS yra tikrai ne antivirusinė. (pvz AntiVirus 2009, antivirus6 ir kt.).
Mūsų siūlomos kompiuterių virusų valymo paslaugos
Jei turite klausimų ar pasiūlymų rašykite mums elektroniniu paštu info@kompiuteriuprieziura24h.lt arba užpildykite užklausimo formą.