Kompiuterinių tinklų įrengimas

Pagrindinis kompiuterių jungimo tikslas — keistis informacija. Kompiuterių tinkluose kiekvienas įrenginys privalo turėti unikalų adresą IP. Tai galioja tiek vietiniams tinklams, tiek visiems interneto kompiuteriams. Kadangi IP adresų skaičius yra ribotas, juos skiria interneto paslaugų teikėjai, o šiems - dar didesni teikėjai. Piramidės viršūnėje yra IANA (Internet Assigned Numbers Authority). Išorinį IP adresą gali skirti tik interneto paslaugų teikėjas. Paprastai už papildomą išorinį adresą reikia mokėti. Tačiau ne visi vartotojai nori papildomai mokėti už viešus IP adresus, todėl privačiuose tinkluose dažniausiai naudojami vietinių tinklų adresai. Be to, turint išorinius adresus būtina papildomai pasirūpinti kompiuterių saugumu.
Administratorius savo nuožiūra parenka IP adresus ir juos skiria savo tinklo kompiuteriams. Yra keturios vietinių tinklų adresų grupės. Pirmos trys skirtos įprastiems vietinių tinklų adresams:

  • 10.0.0.0 — 10.255.255.255
  • 172.16.0.0 — 172.31.255.255
  • 192.168.0.0 — 192.168.255.255

Ketvirtajai grupei priklauso automatiškai skiriami IP adresai, kai tinkle nėra DHCP tarnybinės stoties, skirstančios IP adresus: 169.254.0.0 -169.254.255.255

Jei tinklas prijungtas prie interneto, vietinių kompiuterių užklausos negali patekti į išorę (net ir patekusios toli nenukeliauja). Bet kuris kelvedis tokius paketus atmeta arba nusiunčia ne ten, kur reikia, nes negali nustatyti, kuriam vietiniam tinklui jie priklauso. Todėl prie interneto gali būti prijungta daug tinklų, kurie vieni kitiems netrukdo.

Vienodo rango kompiuteriniame tinkle dažniausiai jungiama iki 10 kompiuterių (Workgroup). Vienodo rango tinkle visi kompiuteriai turi vienodas teises — nėra atskiro kompiuterio, atsakingo už viso ar dalies tinklo funkcionavimą. Naudotojai patys sprendžia, kokius savo kompiuterio resursus leisti naudoti kitiems tinklo kaimynams.

Windows operacinėms sistemoms nereikia pirkti papildomos programinės įrangos, tačiau kompiuterių naudotojai turi būti pakankamai kvalifikuoti, mokėti ne tik naudoti reikalingas taikomąsias programas, bet ir administruoti (ang. administer) savo kompiuterį. Šio tinklo įrengimas yra nebrangus, nes nereikalingas serveris ir kiti privalomi serverinio tipo tinklo komponentai.

Kuomet kompiuterių tinkle yra naudojama daugiau kompiuterių, tokiu atveju rekomenduojama ši tinklų konfigūracija – klientų tinklas su skirtiniu serveriu.

Skirtinis serveris – tai galingas kompiuteris, kurio negalima naudoti kaip kliento ar darbo stoties, skirtas sparčiam tinklo klientų užklausų vykdymui ir užtikrinantis rinkmenų ir katalogų saugumą.

Kokybiniai standartai ir dideliuose tinkluose atliekamų uždavinių įvairovė reikalauja, kad serveriai būtų specializuoti. Pavyzdžiui, Windows NT tinkle gali dirbti tokie serveriai:

  • Programų serveriai — vykdantys taikomąsias kliento–serverio programas ar jų dalis, saugantys didelius duomenų masyvus.
  • Pašto serveriai — valdantys žinučių siuntinėjimą tarp tinklo vartotojų.
  • Faksų serveriai - valdantys faksimilinių pranešimų srautus per faks-modemus.
  • Ryšių (komunikaciniai) serveriai - valdantys duomenų srautus ir korespondenciją tarp skirtingų tinklų bei tolimų vartotojų.
  • Katalogų serveriai — saugantys informaciją apie tinklo struktūrą, logines grupes (domenus) su skirtingomis tinklo resursų naudojimo teisėmis.

Tinklai, kuriuose suderintos geriausios vienodo rango ir serverinio tinklo ypatybės, vadinami kombinuotais tinklais. Kombinuoti tinklai labai paplitę, tačiau jų projektavimas, realizavimas ir administravimas reikalauja daugiau žinių ir įgūdžių.

Palikite šiuos sunkumus mūsų specialistams. Šie tikrai jūsų neapvils. Jūs turėsite gerą, kokybišką kompiuterinį tinklą už patrauklią kainą.

Kompiuterinių tinklų įrengimo kaina : sutartinė. Kompiuterinių tinklų įrengimo kaina priklauso nuo daugelio aspektų. Nuo kompiuterių skaičiaus, nuo tinklo sudėtingumo ir pan.

© 2018 kompiuteriuprieziura24h.lt . Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo griežtai draudžiama